| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 |

» Mintys » Gyvenimas. Laikas. Likimas

122. Jauna siela sename kūne: visi sužavėti. Niekas nenori suprasti, kad ji - kalinė. — [V.Karalius]

121. Gyvenimas jau vien dėl to puikus, kad iš jo galima sukurti satyros šedevrą. — [V.Karalius]

120. Jei šventovių pamatai būtų tvirtesni, žmonės būtų auklėjami juoku, o ne maldomis. — [V.Karalius]

119. Neik lenktynių su laiku: jis neturi širdies, o tu gali gauti infarktą. — [V.Karalius]

118. Jei Teorija neina prie Gyvenimo, Gyvenimas eina prie Teorijos. — [V.Karalius]

117. Gyvenimas būtų lygus tiesai, jei žmogus būtų tiktai gamta. — [V.Karalius]

116. Blogai stebime gyvenimą, jei nematome rankos kuri užmuša gailėdama. — [F.Nyčė]

115. Iš gyvenimo karo mokyklos. - Kas manęs nepražudo, tas mane sustiprina. — [F.Nyčė]

114. ... jaunystė ima dvejoti, atsilieka, nulenkia galvą ir nebenori eiti su manimi. — [H.Hesė]

113. Nesėkmė - ne nusikaltimas; nusikalstama kelti sau tikslus, neatitinkančius galimybių. — [Dž.R.Lovelis]

112. Istorijoje vis dar būna tokių laikų, kai išdrįsęs tvirtinti, jog du ir du yra keturi, gauna palydėti galvą. — [A.Kamiu]

111. Mūsų nelaimė ta, kad, užuot matę dabartį mes žiūrime į ateitį. — [N.Gogolis]

110. Gamta sukūrė mirtį, kad turėtų daug gyvybės. — [J.V.Gėtė]

109. Vaikai prideda mums gyvenimo rūpesčių, bet jų dėka mirtis mums neatrodo tokia baisi. — [F.Bekonas]

108. Delsimas – tai laiko vagis. — [E.Jangas]

107. Jaunystėje gyvename, kad mylėtume, brandos amžiuje mylime, kad gyventume. — [Š. de Sent Eurimonas]

106. Niekas nejunta, kaip praeina jaunystė, bet kiekvienas jaučia, kada ji praėjo. — [Seneka]

105. Gyvenimas – tai ne tos dienos, kurios praėjo, o tos, kurios įsiminė. — [P.Pavlenka]

104. Senatvė yra tironas, kuris grasindamas mirties bausme, uždraudžia mums visus jaunystės malonumus. — [F. de Larošfuko]

103. Kokia trumpa atkarpa tarp to laiko, kai žmogus esti per daug jaunas, ir to, kai jau per daug senas. — [Š.Monteskjė]

102. Pats liūdniausias senatvės faktas yra tas, kad ateitis liko praeityje. — [Ramonas I Kachalis]

101. Kai žinai, kad blogis neišvengiamas, kad jis vis vien tave kirs, trokšte trokšti vieno: tegu nors sekunde vėliau. — [A.Hičkokas]

100. Ką likimas nori pražudyti, iš to atima protą. — [Publijus]

99. Niekas taip nekinta kaip praeitis. — [Markus M.Ronner]

98. Nieko nėra amžina, tik kai kas trunka ilgai. — [Seneka]

97. Kas bijo ateities, susigadina dabartį. — [Lothar Schmidt]

96. Laikas galų gale perkels mus per upę ir skausmų našta liks aname krante. — [Romenas Rolanas]

95. Gyvenimas pats savaime nėra nei gėris, nei blogis, o tik jų buveinė; koks jis bus, priklausys nuo mūsų pačių. — [M.Montenis]

94. Praeitis ir dabartis - mūsų priemonės, tik ateitis - mūsų tikslas. — [B.Paskalis]

93. Žmogus, kuris galvoja tik apie save ir visur ieško naudos, negali būti laimingas. Nori gyventi sau, gyvenk kitiems. — [Seneka]

92. Galvoti apie tai atrodė taip pat beprasmiška kaip ir vaizduotis, ką darys numiręs: aišku, kad nieko. Nieko, apie ką galėtų žinoti jau dabar.

91. Ir didžiausias, pats sunkusis menas yra menas gyventi. — [M.Frisch "tarkim, aš Gantenbaimas"]

90. Aš aklas. Prisimenu tai ne visada, bet kartais. Paskui vėl svarstau, kad gal istorijos, kurias galiu įsivaizduoti, visgi yra mano gyvenimas. Netikiu. Negaliu tikėti, kad tai ką matau, ir yra gyvenimas. — [M.Frisch "tarkim, aš Gantenbaimas"]

89. Praeitis jau nebe paslaptis, dabartis nyki, nes ji vis labiau dėvisi diena po dienos, o ateitis yra senėjimas... — [M.Frisch "tarkim, aš Gantenbaimas"]

88. Galų gale visi prisiminimai liūdni, nes vienaip ar kitaip yra susiję su praeitimi. — [E.M.Remarkas]

87. Neapkęsti gyvenimo galima tik dėl apatijos ir tingumo. — [Seneka]

86. Nepasakyčiau, kad bijau mirties, tiesiog kai tai atsitiks, nenorėčiau būti kitoje vietoje. — [Woody Allen]

85. Gyvenimas - liūdnas dalykas. Ar Jūs nepastebėjote, kuo gi jis baigiasi?

84. Kad suvoktum vienų metų vertę, tapk studentu, kuris metų gale negavo norimo pažymio.
Kad suvoktum vieno mėnesio vertę, tapk motina, per anksti pagimdžiusia kūdikį.
Kad suvoktum vienos savaitės vertę, tapk savaitinio laikraščio redaktoriumi.
Kad suvoktum vienos valandos vertę, tapk įsimylėjėliu, laukiančiu susitikimo.
Kad suvoktum vienos minutės vertę, tapk žmogumi, kuris ką tik pavėlavo į traukinį.
Kad suvoktum vienos sekundės vertę, tapk žmogumi, kuris ką tik išvengė avarijos.
Kad suvoktum vienos milisekundės vertę, tapk sportininku, kuris olimpiadoje laimėjo sidabro, o ne aukso medalį.

83. Kiekvieni praeinantys metai ką nors iš mūsų atima. — [Horacijus]

82. Spartinti normalią laiko tėkmę – labai brangus dalykas. Tad žiūrėkime, kad nereikėtų jam mokėti palūkanų. — [A.Šopenhaueris]

81. Kiekvienas gyvenimas – tai pastangos ir kova už teisę būti pačiu savimi. — [Ch.Ortega I Gasetas]

80. Žmonės žaidžia gyvenimą – kuo tragiškesnė kaukė, tuo didesnis juokdarys po ja slepiasi. — [Ch.Ortega I Gasetas]

79. Gyvenimas nėra lengvas, tačiau jis mums duoda meną, tikėjimą ir meilę. — [A.Kamiu]

78. Skaistybė, naivumas, jaunystė - kartą praradus, jų nebesusigrąžinsi.

77. Gyvenimas nenumatė padaryti iš mūsų tobulybės. Tobulybių vieta muziejuje. — [E.M.Remarkas]

76. Iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim... — [J.Mekas "Laiškai iš niekur"]

75. Nes, aš, Sinuhė, esu žmogus ir kaip žmogus gyvenau kiekviename prieš mane gyvenusiame, ir kaip žmogus gyvensiu kiekviename po manęs ateisiančiame. Gyvensiu verksme ir džiaugsme, liūdesy ir baimėje, gerume ir piktybėje, tiesoje ir skriaudoje, silpnume ir stiprybėje. Kaip žmogus gyvensiu žmoguje per amžius, todėl aukų mano kapui nereikia ir nemirtingumo mano vardui nereikia. Tai parašė Sinuhė egiptietis, Tas, kuris visą gyvenimą buvo vienišas. — [M.Waltari "Sinuhė egiptietis"]

74. Gyvenimas tebėra toks kaip visuomet: nejautrus įvykiams, abejingas žmonių džiaugsmams ir sielvartui, nebylus ir mįslingas it sfinksas. Bet kad nebūtų monotoniškumo, scena, kurioj vyksta ši amžina tragedija, be paliovos keičiasi. Pasaulis, kuriame gyvenome vakar, - ne tas pasaulis, kuriame gyvame šiandien, jis, kaip ir mes patys, nepermaldaujamai skrieja per begalybę pasitikti savo likimo. Žmogus negali dukart nusimaudyti toje pačioje upėje, pasakė Heraklitas. Vieni šliaužioja keliais, kiti jodinėja ir važinėja automobiliais, dar kiti lenktyniauja su pašto karveliais, skraidydami lėktuvais. Kam skubėti? Visi mes neišvengiamai prieisime kelio galą. — [A.Miuntė "Knyga apie San Mikelę"]

73. Romanistai, atkakliai vedantys savo skaitytojus į lūšnas, retai aplanko jas patys. Ligų ir Mirties specialistus retai teprikalbinsi nueiti į ligoninę, kur jie ką tik numarino savo herojų. Poetai ir filosofai, skambiomis eilėmis ir proza šlovinantys Išlaisvintoją Mirtį, dažnai išbąla, vien paminėjus geriausios jų bičiulės vardą. Tai sena istorija.  Kraupiausias knygas apie karą, parašė taikūs žmonės, net negirdėję, kaip sprogsta toliašaudžių vokiškų pabūklų sviediniai. Rašytojai, su didžiausiu malonumu peršantys skaitytojams seksualinių orgijų aprašymus patys paprastai nenusikalta dorovei. — [A.Miuntė "Knyga apie San Mikelę"]

| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 |

Aukštyn...

Idėja, dizainas ir programavimas nezinomas